šaudmuo

šaudmuo statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Sudedamoji ginkluotės dalis tiesiogiai žmonėms kauti, technikai ir įtvirtinimams naikinti, specialiosioms užduotims atlikti – apšviesti, dūmyti, agitacinei medžiagai mėtyti ir kt. Šaudmuo yra: sviedinys ir mina, reaktyvinis sviedinys, raketos ir torpedos kovinė dalis, šaulių ginklų šovinys, granata, aviacinė bomba, sprogstamasis užtaisas, dūmadėžė ir kt. Pagal tai, kuri GP (pajėgų) rūšis naudoja, šaudmuo būna – šaulių ginklų, artilerijos, aviacijos, inžinerinis, jūrų šaudmuo; pagal paskirtį – pagrindinis, specialusis ir pagalbinis; pagal užtaiso pobūdį – įprastinis, erdvinio sprogimo, kasetinis, padegamasis, branduolinis, cheminis, biologinis, kumuliacinis. Pagrindiniai šaudmenys – naikinamieji, griaunamieji; specialieji – šviečiamieji, dūminiai, trasuojamieji, radijo bangų sklidimą trukdantys, agitaciniai ir kt.; pagalbiniai – mokomieji, treniruočių, ginklų bandymo. Įprastiniai šaudmenys užtaisomi brizantinėmis SM. atitikmenys: angl. ammunition; munition rus. боеприпас ryšiai: dar žiūrėk – antrinis šaudmuo dar žiūrėk – artilerijos šaudmuo dar žiūrėk – artilerijos šaudmuo dar žiūrėk – kasetinis šaudmuo dar žiūrėk – kumuliacinis šaudmuo dar žiūrėk – minosvaidžio šaudmuo dar žiūrėk – sprogstamieji šaudmenys dar žiūrėk – tuščiasis šaudmuo